Studijos Lietuvoje

Studijos Lietuvoje

Norėtumėte studijuoti Lietuvoje? Mielai Jūsų laukiame – atvažiuokite ir patys įsitikinkite, kaip įdomu studijuoti šalyje, kuri pirmoji Rytų Europoje įkūrė universitetą.

Lietuvoje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažįstamos užsienio valstybėse. Kasmet studijuoti ar stažuotis į užsienio šalis išvyksta per 1 000 studentų ir dėstytojų.

Valstybinėse aukštosiose mokyklose dėstomoji kalba yra lietuvių. Tačiau paskaitos vyksta ir kitomis kalbomis, jei studijų programa siejama su kita kalba arba jeigu paskaitas skaito, kitiems akademiniams užsiėmimams vadovauja užsienio dėstytojai, taip pat, jei studijos vyksta pagal užsieniečių studijoms skirtas studijų programas arba studijų mainų atveju.

Studijų kaina

Geriausiai baigusieji mokyklas aukštosiose mokyklose patenka į valstybės finansuojamas vietas – už mokslą jiems mokėti nereikia. Tokių laimingųjų skaičių pagal studijų kryptis ar studijų programas kiekvienais metais nustato Vyriausybė.

Kiti abiturientai gali rinktis mokamas studijas. Jų kainą nustato ir skelbia kiekviena aukštoji mokykla. Tokioms studijoms apmokėti galima gauti valstybės remiamą paskolą.

Į Lietuvos aukštąsias mokyklas stojantys išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečiai skaičiuojant konkursinį stojamąjį balą gali gauti papildomų balų. Į valstybės finansuojamas studijų vietas gali pretenduoti ir Europos Sąjungos bei Ekonominės erdvės šalių gyventojai, kiti užsieniečiai, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuva. Nemokantiems lietuvių kalbos ir norintiems studijuoti šia kalba, gali būti rengiami vienerių metų trukmės išlyginamieji kursai.

Studijų programos

Lietuvoje studijos vykdomos pagal laipsnį suteikiančias ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas. Jos yra dviejų rūšių – koleginės ir universitetinės.

Studijos gali būti trijų pakopų: pirmoji – profesinio bakalauro arba bakalauro, antroji – magistrantūros, trečioji – doktorantūros. Pagal formą studijos gali būti skirtingo intensyvumo – nuolatinės ir ištęstinės.

• Koleginės aukštojo mokslo studijos skirtos pasirengti profesinei veiklai. Nuolatinės studijos dažniausiai trunka trejus metus, ištęstinės – ketverius metus. Ne mažiau kaip trečdalį studijų programos sudaro praktinis mokymas. Baigusiesiems studijas suteikiamas profesinio bakalauro laipsnis. Turintieji praktinės veiklos patirties ir baigę papildomąsias studijas (jų trukmę nustato kiekviena aukštoji mokykla) toliau gali studijuoti universitetų magistrantūroje. Kolegines studijas vykdo kolegijos – valstybinės ir nevalstybinės.
• Universitetinės studijos yra orientuotos į universalųjį bendrąjį išsilavinimą, teorinį pasirengimą, aukščiausio lygio profesinius gebėjimus. Universitetinės laipsnį suteikiančios studijų programos gali būti vientisosios, kai susiejama pirmoji ir antroji studijų pakopa, pavyzdžiui, studijuojant mediciną. Nuolatinės bakalauro studijos trunka ketverius metus, ištęstinės – dažniausiai penkerius metus. Baigę studijas absolventai įgyja bakalauro laipsnį. Toliau galima tęsti studijas magistrantūroje – tai trunka 1,5–2 metus. Norintieji savo gyvenimą susieti su akademine veikla po magistrantūros gali studijuoti doktorantūroje (studijų trukmė – ketveri metai). Universitetines studijas vykdo universitetai, akademijos, seminarijos.

Stipendijos

Gerai besimokantys studentai aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka gali gauti skatinamąsias stipendijas. Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys studentai taip pat gali gauti socialines stipendijas.

Studijų metai

Studijų metai dalijami į semestrus ir atostogų laikotarpius. Studijų metų, semestrų pradžią ir pabaigą, atostogų laikotarpius nustato aukštosios mokyklos. Vasaros metu studentams skiriamos ne trumpesnės kaip vieno mėnesio nepertraukiamos atostogos.